Raumenų masažas, masažinis volelis ar kitos raumenų atpalaidavimo technikos šiandien tapo neatsiejama sportuojančių žmonių rutinos dalimi. Po sunkios treniruotės malonu pajusti, kaip įsitempę raumenys atsipalaiduoja, sumažėja tempimo jausmas, o kūnas tampa judresnis.
Ir tai tikrai gali būti naudinga.
Tačiau svarbu suprasti vieną dalyką: raumenų atpalaidavimas nėra tas pats, kas raumenų paruošimas krūviui.
Masažas gali padėti jaustis geriau, tačiau vien masažuodami ar voluodami raumenis netapsime atsparesni traumoms.
Ką iš tiesų duoda masažas ir masažinis volelis?
Masažas ir savimasažas voleliu gali būti puikios priemonės, padedančios sumažinti raumenų įtampą, pagerinti subjektyvų savijautos jausmą ir trumpam padidinti judesių amplitudę.
Po treniruotės tai gali būti malonus būdas pasirūpinti savo kūnu. Prieš treniruotę tam tikros dinaminės mobilizacijos ir aktyvavimo technikos taip pat gali padėti pasiruošti judesiui.
Tačiau čia dažnai ir atsiranda klaida.
Jeigu žmogus jaučia įsitempusius raumenis, juos išmasažuoja, pavažinėja voleliu ir vėl jaučiasi gerai, gali atrodyti, kad problema išspręsta.
Tačiau pašalintas pojūtis dar nereiškia, kad pašalinta priežastis.
Jeigu raumuo yra silpnas, nepakankamai treniruotas arba nėra pasiruošęs konkrečiam krūviui, masažas jo stipresniu raumeniu nepadarys.
Raumenys turi būti ne tik atpalaiduojami, bet ir treniruojami
Mūsų kūnas prisitaiko prie to, ką jam duodame.
Jeigu norime, kad raumenys būtų stipresni ir geriau toleruotų fizinį krūvį, turime jiems suteikti tinkamą krūvį ir nuosekliai jį didinti.
Tai reiškia jėgos pratimus, kontrolę, koordinaciją, stabilumą, judesių amplitudę ir progresyvų krūvio didinimą.
Raumuo, kuris yra nuolat tik atpalaiduojamas, netampa stipresnis vien nuo atpalaidavimo.
Jeigu norime sumažinti traumų riziką, turime galvoti ne tik apie tai, kaip pašalinti įtampą ar diskomfortą po treniruotės, bet ir apie tai, ar mūsų kūnas yra pasiruošęs tam krūviui, kurį jam suteikiame.
Kodėl vien masažo nepakanka?
Įsivaizduokime žmogų, kuris pradeda bėgioti. Jis tris kartus per savaitę bėga vis didesnius atstumus, tačiau jaučia įtampą blauzdose.
Jis pradeda jas reguliariai masažuoti, naudoti masažinį volelį ir po kiekvieno bėgimo jaučiasi geriau.
Tačiau jeigu blauzdų ir kitų bėgime dalyvaujančių raumenų pajėgumas neatitinka gaunamo krūvio, vien masažas problemos neišspręs.
Jis gali padėti valdyti simptomus ir savijautą, tačiau organizmo gebėjimą toleruoti krūvį pirmiausia didina treniravimas.
Todėl reikėtų klausti ne tik:
„Kaip man atpalaiduoti šį raumenį?“
Bet ir:
„Kodėl šis raumuo apskritai nebesusitvarko su tokiu krūviu?“
Traumų prevencija prasideda ne nuo volelio
Traumų prevencija nėra vienas pratimas, masažas ar stebuklinga priemonė.
Tai kompleksas dalykų: tinkamas krūvio planavimas, pakankamas atsistatymas, technika, judesių kontrolė ir, žinoma, pakankama raumenų jėga bei jų gebėjimas toleruoti konkrečiai veiklai reikalingą krūvį.
Jeigu žmogus nori bėgioti – jo kūnas turi būti pasiruošęs bėgimo krūviui.
Jeigu nori kilnoti svorius – turi būti pasiruošęs jėgos treniruotėms.
Jeigu žaidžia krepšinį, futbolą ar tenisą – reikia treniruoti ne tik bendrą fizinį pasirengimą, bet ir tas savybes, kurių reikalauja konkreti sporto šaka.
Kuo geriau kūnas pasiruošęs krūviui, tuo daugiau jis gali jo toleruoti.
Tai ar verta naudoti masažinį volelį?
Tikrai taip.
Masažinis volelis ar masažas gali būti puiki treniruočių proceso dalis. Jie gali padėti atsipalaiduoti, sumažinti raumenų įtampos pojūtį, pagerinti savijautą ir tapti malonia atsistatymo rutinos dalimi.
Tiesiog nereikėtų iš jų tikėtis to, ko jie negali suteikti.
Volelis nestiprina raumenų. Masažas nepakeičia jėgos treniruotės.
Todėl geriausias požiūris nėra „masažas arba treniruotė“.
Geresnis požiūris – masažas ir atpalaidavimas kartu su tinkamu raumenų treniravimu.
Atpalaiduokime tai, kas įsitempę.
Judėkime ir atstatykime tai, kas prarado judrumą.
Bet svarbiausia – stiprinkime tai, ką norime apsaugoti.
Nes tikslas neturėtų būti visą gyvenimą gydyti ar masažuoti raumenis po to, kai jie nebesusitvarko su krūviu.
Tikslas – paruošti kūną taip, kad jis galėtų tą krūvį toleruoti.